Apie netektį – jautriai ir atvirai: mokinių susitikimas su rašytoja Evelina Daciūte

Artėjant Vėlinėms – susikaupimo, atminimo ir pagarbos išėjusiems laikotarpiui – visos dienos mokyklos (VDM) VI ir VII grupių mokiniai dalyvavo prasmingose veiklose, skirtose gyvenimo, netekties, atminties ir žmogiškojo ryšio temoms aptarti.
Veiklų metu mokiniai susipažino su rašytojos Evelinos Daciūtės knyga „Duobė“ – jautriu pasakojimu apie mergaitę, išgyvenančią mylimo senelio netektį. Ši istorija tapo paskata kalbėtis apie sudėtingus, tačiau neišvengiamus gyvenimo išgyvenimus, artimųjų ilgesį, prisiminimų svarbą ir būdus, padedančius išgyventi liūdesį.
Klausydamiesi pasakojimo, vaikai dalijosi savo mintimis, prisiminimais ir asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su artimų žmonių ar augintinių netektimi. Atviri ir jautrūs pokalbiai suteikė galimybę geriau pažinti savo jausmus, suprasti kitų išgyvenimus ir įsitikinti, kad liūdesys, ilgesys bei baimė yra natūralios žmogaus emocijos, apie kurias svarbu kalbėtis.
Ypatinga šių veiklų dalimi tapo virtualus trečiųjų klasių mokinių susitikimas su knygos autore Evelina Daciūte. Mokiniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su rašytojos kūryba, išgirsti knygos „Duobė“ atsiradimo istoriją ir užduoti jiems rūpimus klausimus. Tiesioginis bendravimas su autore ne tik praturtino vaikų literatūrinę patirtį, bet ir paskatino giliau apmąstyti kūrinyje atskleidžiamas vertybes.
Veiklos taip pat padėjo mokiniams geriau suprasti Vėlinių tradicijų prasmę. Kalbėta apie tai, kad kapinių lankymas, žvakučių uždegimas ir artimųjų prisiminimas yra ne tik nusistovėję papročiai, bet ir meilės, pagarbos bei atminties išraiška. Vaikai buvo skatinami suvokti, kad išėję artimieji išlieka gyvi mūsų prisiminimuose, pasakojimuose ir širdyse.
Tokios ugdomosios veiklos yra svarbi socialinio ir emocinio ugdymo dalis. Jos padeda stiprinti mokinių empatiją, emocinį sąmoningumą, gebėjimą išklausyti kitą, pagarbiai priimti skirtingas patirtis ir atvirai kalbėti apie savo jausmus.
Kalbėti su vaikais apie netektį nėra lengva, tačiau svarbu. Jautrus, amžių atitinkantis pokalbis padeda suprasti, kad net ir skaudžiausi išgyvenimai neturi būti išgyvenami vienumoje, o artimųjų palaikymas, bendrystė ir šilti prisiminimai gali tapti stiprybės šaltiniu.