„Ką galiu nuveikti kaime?“ – STEAM atradimai ir mąstymo ugdymas

Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupėse įgyvendinta integruota tema „Ką galiu nuveikti kaime?“, sujungusi STEAM ugdymą, Mąstymo mokyklos principus ir patirtinį mokymąsi. Įvairių veiklų metu vaikai tyrinėjo kaimo gyvenimą, pažino naminius gyvūnus, eksperimentavo, konstravo, kūrė ir mokėsi savarankiškai ieškoti atsakymų į jiems rūpimus klausimus.
Ugdymo procesas buvo organizuojamas skatinant vaikų smalsumą, aktyvų įsitraukimą ir gebėjimą mąstyti. Mažieji tyrinėtojai aiškinosi, kokie gyvūnai gyvena kaime, kuo jie minta, kokią naudą teikia žmogui ir kaip jais rūpinamasi. Pasitelkdami mąstymo žemėlapius, vaikai sistemino sukauptas žinias, išskyrė svarbiausius kaimo gyvenimo požymius, mokėsi pastebėti sąsajas, lyginti informaciją ir daryti išvadas.
Ypatingas dėmesys skirtas praktiniams tyrinėjimams ir eksperimentams. Vaikai aiškinosi kiaušinio sandarą, stebėjo, kaip kiaušiniai elgiasi skirtinguose skysčiuose, kėlė hipotezes ir ieškojo mokslinių paaiškinimų. Ne mažiau susidomėjimo sulaukė netradicinė veikla – paršelio „maudynės“ purve. Jos metu vaikai sužinojo, kad kiaulės purve voliojasi ne tik dėl malonumo – taip jos reguliuoja kūno temperatūrą, vėsinasi ir saugo odą nuo saulės bei vabzdžių. Šios veiklos padėjo suprasti, kad gamtos reiškinius galima pažinti ne tik klausantis pasakojimų, bet ir pačiam tyrinėjant bei eksperimentuojant.
STEAM veiklose svarbią vietą užėmė technologijų taikymas. Naudodamiesi edukaciniais robotukais ir interaktyviąja lenta, priešmokyklinukai atliko gyvūnų pažinimo, skaitymo, skaičiavimo ir loginio mąstymo užduotis. Žaismingos technologinės veiklos skatino vaikų gebėjimą planuoti veiksmus, ieškoti sprendimų, pastebėti klaidas ir jas taisyti.
Kūrybinėse ir inžinerinėse veiklose vaikai konstravo fermas, tvartelius, gyvūnų aptvarus, kūrė naminių gyvūnų modelius ir įvairius darbelius. Pasitelkę skirtingas medžiagas, jie mokėsi planuoti savo sumanymus, pasirinkti tinkamas priemones, bendradarbiauti ir ieškoti kūrybiškų sprendimų. Šios veiklos natūraliai sujungė gamtos pažinimą, matematiką, inžineriją, meną ir kalbinį ugdymą.
Įgyvendinant Mąstymo mokyklos principus, dėmesys skirtas ne tik įgytoms žinioms, bet ir pačiam mokymosi procesui. Vaikai buvo skatinami kelti klausimus, argumentuoti savo pastebėjimus, dalytis idėjomis, apmąstyti veiklos rezultatus. Mąstymo žemėlapiai tapo veiksminga priemone, padedančia struktūruoti informaciją, įžvelgti ryšius ir nuosekliai plėtoti mintis.
Integruota tema „Ką galiu nuveikti kaime?“ atskleidė patirtinio ugdymo svarbą priešmokykliniame amžiuje. Vaikai ne tik pagilino žinias apie kaimo gyvenimą ir naminius gyvūnus, bet ir ugdė kritinį mąstymą, kūrybiškumą, komunikavimo, bendradarbiavimo bei problemų sprendimo gebėjimus.
STEAM ugdymo ir Mąstymo mokyklos principų dermė sudarė sąlygas vaikams mokytis aktyviai, prasmingai ir savarankiškai, o kasdieniai kaimo gyvenimo reiškiniai tapo įdomių atradimų ir naujų žinių šaltiniu.