Metodinė priemonė „Kuprinės metodas“

„Kuprinės metodas“ – praktinė refleksijos priemonė, skirta 1–4 klasių mokiniams. Ji padeda mokiniams sistemingai apmąstyti savo mokymąsi po pamokos, atliktos veiklos ar baigus tam tikrą temą, įsivertinti įgytas žinias, atpažinti kilusius sunkumus ir įvardyti klausimus, į kuriuos dar norėtų rasti atsakymus.
Priemonė orientuota į mokinių savarankiško mokymosi gebėjimų ugdymą, sąmoningumo skatinimą ir atsakomybės už savo mokymąsi bei pažangą stiprinimą. Vaizdinė ir praktinė refleksijos forma ypač tinkama pradinių klasių mokiniams, nes savo patirtį jie gali išreikšti ne tik raštu, bet ir piešiniu.
Priemonės struktūra
„Kuprinės metodo“ rinkinį sudaro 24 spalvotos laminuotos kuprinės, 24 žali, 24 geltoni ir 24 raudoni laminuoti pieštukai bei 24 juodi nutrinami markeriai.
Trys skirtingų spalvų pieštukai žymi pagrindines mokinio refleksijos kryptis:
Žalias pieštukas – „Į kuprinę įsidedu, man buvo įdomu“.
Mokinys įvardija, ką pamokoje išmoko, suprato, kas jam buvo įdomu ir ką norėtų „išsinešti“ iš pamokos.
Geltonas pieštukas – „Dar pasilieku klausimą“.
Mokinys pažymi, kas liko neaišku, ką dar reikėtų paaiškinti ar apie ką jis norėtų sužinoti daugiau.
Raudonas pieštukas – „Nesudomino, nesupratau“.
Mokinys įvardija, kas jam buvo sunku, neaišku, ko nepavyko suprasti ar kas nesudomino.
Kaip taikomas „Kuprinės metodas“?
Refleksijai rekomenduojama skirti 5–10 minučių pamokos pabaigoje. Ji gali būti organizuojama individualiai, poromis arba mažose grupėse.
Mokiniai gauna kuprines ir trijų spalvų pieštukus. Ant pasirinktos spalvos pieštuko nutrinamu markeriu jie užrašo arba nupiešia savo atsakymą. Atlikę užduotį mokiniai gali trumpai pasidalyti savo mintimis su klasės draugais arba perduoti užpildytas kuprines mokytojui.
Priemonę nesudėtinga pritaikyti skirtingų gebėjimų mokiniams. Mokiniams, kuriems sunkiau savarankiškai suformuluoti mintį, galima pateikti sakinių pradžias: „Aš išmokau...“, „Man buvo įdomu...“, „Man buvo sunku...“, „Dar norėčiau sužinoti...“. Jie taip pat gali savo atsakymą pavaizduoti piešiniu. Pažengusiems mokiniams galima pasiūlyti išsamesnių refleksijos klausimų, pavyzdžiui: „Kaip tai, ką išmokau, galėsiu panaudoti?“, „Kur dar galėčiau pritaikyti įgytas žinias?“, „Ką kitą kartą galėčiau padaryti geriau?“
Nauda mokiniui ir mokytojui
„Kuprinės metodas“ suteikia mokiniui galimybę ne tik prisiminti, ką veikė pamokoje, bet ir sąmoningai įvertinti savo mokymosi patirtį. Mokiniai mokosi atpažinti savo stipriąsias puses, įvardyti sunkumus, kelti klausimus ir pastebėti asmeninę pažangą.
Reguliariai taikoma refleksija padeda ugdyti mokinių savarankiškumą, kritinį mąstymą, komunikavimo gebėjimus ir atsakomybę už mokymosi rezultatus. Mokiniai skatinami nebijoti pasakyti, kad kažko nesuprato, mokosi formuluoti klausimus ir kartu pastebėti bei įvertinti tai, kas jiems pavyko.
Ši priemonė naudinga ir mokytojui. Mokinių atsakymai suteikia greitą grįžtamąjį ryšį apie klasės supratimo lygį, leidžia pastebėti dažniausiai pasitaikančius sunkumus, išsiaiškinti, kurioms temoms ar užduotims reikėtų skirti daugiau dėmesio. Remdamasis mokinių refleksijomis mokytojas gali tikslingiau planuoti tolesnes pamokas, diferencijuoti užduotis ir numatyti reikalingą mokymosi pagalbą.
„Kuprinės metodas“ refleksiją paverčia aiškia, mokiniui suprantama ir praktiška pamokos dalimi. Simboliškai „susikraudamas kuprinę“ mokinys mokosi sustoti ir įvertinti, ką iš pamokos išsineša, kas dar liko neaišku ir kokių žinių ar gebėjimų jam dar reikia.
Priemonės autorė – mokytoja Jurgita Žukauskienė.