Mokytojai tapo mokiniais: patyrimas, kuris įkvėpė

Šiaulių miesto švietimo bendruomenėje įvyko išskirtinė trijų dienų tinklaveika, kurios tikslas buvo skatinti mokytojų profesinį augimą ir dalijimąsi gerosiomis praktikomis. Renginį inicijavo ir organizavo Šiaulių „Rasos“ progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus vedėja Monika Domeikienė, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos ugdymo skyriaus vedėja Giedrė Brazlauskaitė, direktoriaus pavaduotojas ugdymui Mindaugas Malcevičius ir Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vilma Gapšienė. Kiekviena mokykla delegavo po keturis mokytojus, o pati renginio forma buvo nauja – mokytojai ne tik stebėjo pamokas, bet ir tapo mokiniais, įsitraukė į užduotis ir reflektavo.
Toks bendradarbiavimo modelis buvo įgyvendintas pirmą kartą Šiauliuose ir tapo reikšminga patirtimi. Mokytojai dalyvavo kolegų pamokose, taip pat patys kvietė kolegas į savo pamokas. Šis procesas leido dalyviams patirti skirtingas pamokų struktūras, dinamiką ir ugdymo stilius.
Bendradarbiaujant ir dalyvaujant kitų pamokose, mokytojai pastebėjo, kad didžiausią įsitraukimą ir motyvaciją sukuria aiški, nuosekliai sudėliota pamokos struktūra, įdomios praktinės užduotys ir pagarbi mokytojo bei mokinių sąveika. Dalyvavimas veiklose „iš mokinio perspektyvos“ leido geriau suprasti, kokie metodai įtraukia mokinius, kokios užduotys padeda išlaikyti jų dėmesį ir kaip svarbu užtikrinti emocinę saugą klasėje. Mokytojai taip pat pabrėžė, kad kūrybiškos, netikėtos veiklos skatina natūralų mokinių aktyvumą, o refleksija – tiek mokinių, tiek mokytojų – tapo labai svarbia pamokos dalimi.
Emocinis mikroklimatas buvo dar vienas netikėtas atradimas. Mokytojai pastebėjo, kad saugi aplinka padeda net ir kuklesniems vaikams atsiverti, dalyvauti pamokoje ir bendradarbiauti. Tai leido dar aiškiau suvokti, kaip svarbu kurti geranorišką ir palaikančią atmosferą klasėje.
Mokytojai taip pat džiaugėsi galimybe patirti kitų mokyklų ugdymo stilių ir palyginti metodus. Daugelis pripažino, kad išlipti iš įprastos mokytojo rolės ir tapti mokiniu pareikalavo drąsos, tačiau tai tapo labai vertinga galimybe permąstyti savo pamokas, įnešti naujų sprendimų ir patobulinti ugdymo procesą.
Šis bendradarbiavimo modelis tapo įkvėpimu mokytojams grįžti į savo klases su atviresniu žvilgsniu, daugiau kūrybos ir didesne pagarba mokinių patirčiai. Tinklaveika buvo ne tik profesiškai naudinga, bet ir skatino mokytojų asmeninį augimą bei tolesnį siekį tobulinti ugdymo kokybę.
Šis renginys buvo pirmasis tokio pobūdžio bendradarbiavimas, tačiau tikrai ne paskutinis. Mokytojai grįžo į savo klases įkvėpti naujų idėjų ir su noru tęsti bendrą ugdymo kokybės stiprinimą.